- išverstarankovis
- išverstarankõvis, -ė smob. (adj.) (2) Rod prk. 1. kas netvarkingas, atžagarrankis: Ot išverstarankovis, ir palieka duris ataviras! Dkšt. 2. išvirtėlis, prisiplakėlis, nepastovių pažiūrų žmogus: Čia visi išverstarankõviai – nė vieno gero nėra Vrn. Lietuviai nereikalingi prisiplakėlių išverstarankovių rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.